- žioplybė
- žioplýbė dkt. Didžiáusia žioplýbė, kad namiẽ palikaũ váistus.
.
.
žioplybė — sf. (1) NdŽ, DŽ1 žr. žioplumas: Par berno žioplybę tada visas sodžius ir sudegė Krs. Taigi matai: ir gudriam Morkeliui pasitaiko papildyt žioplybę LzP … Dictionary of the Lithuanian Language